Žinyno info

Jeremijo 48

Pranašavimas Moabui

₁Taip kalba Galybių VIEŠPATS, Izraelio Dievas, apie Moabą:

„Vargas Nebojui, nes jis nuniokotas!

Kirjataimai sugėdinti ir paimti,

jų tvirtovė sugėdinta ir sunaikinta,

₂žuvo Moabo gyrius!

Hešbone jie susimokė prieš jį:

‘Ateikite! Padarykime jam galą, kad nebebūtų tauta!’

Ir tu, Madmene, ir tu būsi nutildytas;

kalavijas sėlins tau iš paskos.

₃Klausykitės! Klyksmas iš Horonaimų:

‘Niokojimas ir baisus sunaikinimas!’ –

₄‘Moabas sunaikintas!’ –

klykia jo mažieji.

₅Jie kopia į Luhito kalvą,

be perstojo graudžiai verkdami,

nes girdėjo sunaikinimo klyksmą nuo Horonaimų atšlaičių:

₆‘Bėkite! Gelbėkite savo gyvybę!

Dykumoje būkite kaip laukinis asilas!’

₇Kadangi pasitikėjai savo laimėjimais ir turtais,

tikrai ir tu būsi užimtas.

Kemošas išeis į nelaisvę

drauge su savo kunigais ir didžiūnais.

₈Niokotojas užpuls kiekvieną miestą.

Nė vienas miestas neišsigelbės.

Slėnis bus sunaikintas,

Lyguma nuniokota taip, kaip sakė VIEŠPATS.

₉Parūpinkite druskos Moabui,

nes jis tikrai kris.

Jo miestai taps griuvėsiais,

nebebus juose gyventojų“.

₁₀Tebūna prakeiktas, kas nerangiai vykdo VIEŠPATIES darbą! Tebūna prakeiktas, kas sulaiko savo kalaviją nuo kraujo!

₁₁Nuo jaunystės Moabas buvo saugus,

įsikūręs savo užuovėjoje.

Niekada nebuvo perpiltas iš indo į indą,

niekada nėjo į tremtį.

Todėl išlaikė savo skonį,

ir jo kvapas nepakito.

₁₂„Todėl, tikėkite manimi, ateina dienos, – tai VIEŠPATIES žodis, – kai atsiųsiu pas jį pilstytojus, kad jį perpiltų, ištuštintų jo indus ir sudaužytų jo ąsočius. ₁₃Tuomet Moabas gėdysis Kemošo, kaip Izraelio namai gėdijosi Betelio, kuriuo pasitikėjo.

₁₄Kaip galite sakyti: ‘Mes esame galiūnai,

narsuoliai mūšyje’?

₁₅Moabas nuniokotas, jo miestai paimti,

jo rinktiniai jauni vyrai krito žudynėse, –

tai žodis Karaliaus, kurio vardas – Galybių VIEŠPATS! –

₁₆Moabo nelaimė jau čia pat,

jo pražūtis atskuba risčia.

₁₇Apraudokite jį, visi jo kaimynai,

visi, kurie žinote jo vardą!

Sakykite: ‘Oi, kaip sulaužytas galingasis skeptras,

garbingoji lazda!’“

₁₈„Lipk žemyn iš garbės sosto, dukterie Dibone,

ir sėskis asloje!

Moabo niokotojas atžygiavo prieš tave,

sunaikino tavo tvirtoves.

₁₉Stokis prie kelio ir stebėk,

Aroero dukterie!

Klausk bėglį vyrą ir ištrūkusią moterį,

sakydama: ‘Kas atsitiko?’

₂₀Moabas pažemintas, netgi sutriuškintas.

Klyk ir šauk!

Praneškite Arnonui,

kad Moabas nuniokotas!“

₂₁Teismas atėjo į Lygumos kraštą – į Holoną, Jahacą, Mefaatą, ₂₂Diboną, Nebą ir Bet Diblataimus, ₂₃Kirjataimus, Bet Gamulą ir Bet Meoną, ₂₄Kerijotus ir Bocrą, į visus Moabo miestus, tolimus ir artimus.

₂₅„Moabo ragas nulaužtas,

jo ranka sutriuškinta“, – tai VIEŠPATIES žodis.

₂₆Nugirdykite jį, nes jis didžiavosi prieš VIEŠPATĮ! Tesivolioja Moabas savo vėmaluose, tetampa ir jis pajuokos daiktu! ₂₇Izraelis buvo tau pajuokos daiktas, nors ir nebuvo pagautas su vagimis; kada tik kalbėjai apie jį, purtei savo galvą!

₂₈Palikite miestus, apsigyvenkite tarp uolų,

Moabo gyventojai!

Būkite kaip balandžiai, kraunantys lizdą

ant gilaus tarpeklio sienų.

₂₉Girdėjome apie Moabo išdidumą –

jis labai išdidus, –

girdėjome apie jo puikybę,

įžūlų išdidumą, širdies pasipūtimą.

₃₀„Aš pats pažįstu, – tai VIEŠPATIES žodis, – jo įžūlumą:

meluoja jis pagyromis,

meluoja ir darbais.

₃₁Todėl raudu Moabo,

dėl Moabo aimanuoju,

Kir Hereso vyrų liūdžiu.

₃₂Verkiu tavęs, Sibmos vynuogyne,

daugiau negu Jazero!

Tavo atžalos nusidriekė anapus jūros,

nusiraizgė iki pat Jazero.

Tavo vasaros pjūtį ir vynuogių rinkimą

užpuolė niokotojas.

₃₃Džiaugsmas ir džiūgavimas pradingo

iš Moabo krašto vaisingų sodų.

Sustabdžiau vyną iš vyno spaustuvų,

nėra kam linksmai dainuojant traiškyti vynuogių,

nutilo vynuogių rinkimo džiaugsmas“.

₃₄Nuo Hešbono ir Elealės iki pat Jahaco sklinda riksmai. Klyksmai aidi nuo Coaro iki Horonaimų ir Eglat Šelišijos. Net Nimrimų vandenys virsta tyrais. ₃₅„Padarysiu Moabe galą, – tai VIEŠPATIES žodis, – tiems, kurie atnašauja aukas aukštumų alkuose ar degina smilkalus savo dievams“.

₃₆Todėl mano širdis kaip fleita rauda Moabo, mano širdis kaip fleita rauda Kir Hereso žmonių, nes dingo jų susikrautieji turtai. ₃₇Taip! Kiekviena galva nuskusta ir kiekviena barzda nukirpta; ant kiekvienos rankos įsipjautos žaizdos, ant kiekvieno juosmens ašutinė. ₃₈„Ant kiekvieno stogo Moabe ir visose jo aikštėse vien aimanos. Sudaužiau Moabą kaip indą, kurio niekas nebenori“, – tai VIEŠPATIES žodis. ₃₉O, kaip jis sutriuškintas! Kaip jie aimanuoja! Kaip Moabas iš gėdos palenkė sprandą! Moabas tapo pajuoka ir siaubo reginiu visiems savo kaimynams! ₄₀Taip! Juk taip kalba VIEŠPATS:

„Žiūrėk! Jis puls žemyn kaip erelis,

išskleidęs sparnus prieš Moabą.

₄₁Miestai bus paimti, tvirtovės nugalėtos.

Tą dieną Moabo galiūnų drąsa bus

kaip drąsa moters gimdymo skausmuose.

₄₂Moabas bus sunaikintas; neišliks tauta,

nes ji didžiavosi prieš VIEŠPATĮ.

₄₃Siaubas, duobė ir spąstai užklupo jus,

Moabo gyventojai! – tai VIEŠPATIES žodis. –

₄₄Kas paspruks nuo klaiko, tas įpuls duobėn,

kas išlips iš duobės, tas pateks į spąstus.

Taip! Visa tai padarysiu Moabui jų bausmės metais“, –

tai VIEŠPATIES žodis.

₄₅Hešbono paunksnėje nuilsę bėgliai trumpai stabtelėjo.

Ugnis veržėsi iš Hebrono,

liepsna – iš Sihono namų.

Ji surijo Moabo kaktą,

triukšmadarių galvą.

₄₆Vargas tau, Moabe!

Pražuvai, Kemošo tauta!

Tavo sūnūs išvedami tremtin,

tavo dukterys – į nelaisvę.

₄₇„Tačiau dienų pabaigoje aš sugrąžinsiu Moabo tremtinius“, – tai VIEŠPATIES žodis. Kol kas toks teismas Moabui.